Tai gi, nusipirkai savo pirmąjį cigarą. Iš pirmo žvilgsnio tolimesnis procesas ir taip savaime aiškus? Kerpu, degu, rūkau? Draugiškai siūlau neskubėti ir prieš užsitraukiant savo pirmąjį dūmą, nors šiek tiek pasidomėti šiuo procesu.

Geras cigaras, tai tikras meno kūrinys, gyvas organizmas ir elgtis su juo reikėtų atitinkamai. Jeigu esate pratę rūkyti cigaretes, tubūt reikėtų pasistengti visą šią patirtį trumpam užmiršti ir į tabako rūkymą pažiūrėti kitu kampu. Ne retam „rūkoriui profesionalui“ iš pirmo karto net nepavyks suprasti cigaro. Ir dažnas mėgėjas arba visai „žalias“ smalsuolis, šioje situacijoje turės pranašumą tiek teisingai rūkant cigarą, tiek „pagaunant“ visas jo subtilybes.

Prieš stačia galva neriant į tirštus tabako dūmus, derėtų nors minimaliai susipažinti su cigaro anatomija. Šioje temoje nesismulkinsiu ir išskirsiu tik keturias cigaro dalis. Pradedant nuo apačios į viršų: pėda (foot), kūnas (body), galva (head) ir kepurė (cap)Visos šios dalys, cigaro rūkyme, turi savo vaidmenį, o viskas prasideda nuo kepurės (p.s. jeigu šį skaitalą rimtu veidu dabar skaito tikras cigarų žinovas arba tokiu save laikantis, jam šioje, o gal ir dar keliose teksto vietose turbūt atsiras piktdžiugiškas noras paprieštarauti, bet aš pasiūlysiu nesinervinti nes į visas subtilybes pasigilinsim kituose straipsniuose, o su šituo ilgai neerzinsime ir jau tuoj leisime prisidegti savo pirmajį cigarą).

cigaro-anatomija
giljotina

Tai gi, kepurė. Ji atlieka keleta vaidmenų – suformuoja gražų cigaro galą ir svarbiausia, rūkant neleidžia cigaro lapams išsivinioti, bent jau viršutiniam jo sluoksniui. Neteisingai nukirpta kepurė pridarys jums bėdų ir neleis tinkamai mėgautis cigaru. Yra tikrai nemažai būdų kaip ir su kuo nukirpti cigarą, bet čia apžvelgsim patį populiariausią, naudojant taip vadinamą giljotiną. Dažniausia kirpti reikia tarp kepurės viršaus ir apačios. Dar kiti pasakys, kad kirpti reikia ties „pečiais“, ten kur kepurė pradeda apvalėti. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių, negalima visai nukirpti kepurės.

Po to kai cigaras sėkmingai susipažino su giljotina, metas pereiti prie ugnies. Bet prieš tai keletas pastabų. Cigarui uždegti nuadokite kuo naturalesnią ugnį. Nenaudokite žibalinių žiebtuvėlių, žvakių, pigaus butano žiebtuvėlių. Betkoks pašalinis ingriedientas gali įtakoti tolimesnį cigaro skonį. Geriausia cigarą prisidegti nuo tam skirtų degtukų arba specialių žiebtuvėlių.

Norint pasiekti geriausią rezultatą, prieš uždegant cigarą patartina tolygiai įkaitinti cigaro  pėdą. Įkaitinti reikėtų gana palengva. Pradžioje kaip įmanoma labiau tiesiogiai nekontaktuojant su ugnimi. Kaitinant cigarą sukiokite jį tarp pirštų, kad pėda tolygiai įkaistų. Patikrinkite pėdą, pūsdami į ją, ji turi tolygiai įsižiebti. Ši turmpa įžanga padės cigarui degti vienodai. Jeigu iškart šoksite prie ugnies, greičiausiai cigaras degs „liežuviais“, kurie jums gadins ne tik estetišką cigaro vaizdą bet gali įtakoti ir skonį, nes susukti skirtingi cigaro lapai degs ne tada kada turėtų ir tiksliai cigaro meistro numatytas  skonių kokteilis bus sugadintas.

Jeigu pėda vienodai raudona, metas prisidėti cigarą prie lūpų ir kaitinant pėdą, keletu truktelėjimų prisidegti cigarą. Čia taip pat pasistenkite jį sukioti tarp pirštų, kad tiesiogiai kontaktuojant su ugnimi, vienodai būtų uždegtas cigaras. Jeigu po keletos truktelėjimų cigaro pėda užsidegė ir dega atvira liepsna, tiesiog ją užpūskite.

Cigaru mėgautis reikia lėtai, apytiksliai vienu įtraukimu per minutę. Cigaro kūnas, viso rūkymo metu turi išlikti gana vėsus. Jeigu per dažnai trauksite cigarą, jis tiesiog perdegs, pasidarys kartus ir dings visi jo aromatai. Dažna naujoko klaida – cigaro siuntimas per rankas, dalinimasis. Jeigu sugalvojote su kompanija pasivaišinti geru cigaru, geriau jau nusipirkite keleta pigesnių, negu vieną brangų cigarą siųskite ratu. Būtent dėl tokio proceso ir kiekvieno nekantrumo, cigaras greičiausiai perdegs.

24
1